|
|
|
Paskutine Akimirka
...Musu laika užpuste žiema
Ledo rumais virto miškai
Kas pažadins iš miego ir ugni ikurs
Kai sugaus pranašysciu ragai?...
...Kas nespejo pabusti aušroj
Ugnyje prareges pirmakart
Ka pamato akis išsiilgus tiesos
Ka lupos nori ištart?...
Kiekviena akimirka, tartum paskutine
Laiko neskaiciuoja nei žeme nei dangus,
Liko tik širdis viena išdegintoj krutinej,
Plaka tiktai bugnai vel i kova kviecia mus!
...Musu laukia kažkas tolumoj
Tai ne žmones ir ne žirgai
Tai šešeliais pavirte, juodai nusidaže
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar išdristum i praraja šokt?
Ar pakeltum akis i mane?
Savo gyvybe iškeistum i tai,
Ka troškai žinot visada?...
Ar tai teisybe?...
Ar tai vienatve?...
Ar tai tikrove?...
....Ar tai laisve?...
...Musu pedos - laiko ženklai
Tai tik dulkes ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukes atgal
Saule ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapiu vejais pavirsta naktis
Tai musu mirties valanda...
Kiekviena akimirka galbut paskutine,
Laiko neskaiciuoja nei žeme nei dangus
Viskas ka turi - tiktai širdis tavoj krutinej
Viskas ka žinojai iki šiandien - nesvarbu...
2. Devyniaragis
Atlekia elnias, virš juru vandenu,
Sidabro kanopom ledus žemen skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Pažadina vejus, parodo jiems kelia...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš kloniu ir mišku,
Prabudus iš miego ji sveikina žeme.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Elnias, šakotais ragais,
Devynios karunos - dangaus žiburiai.
Auksu sužibo dangus,
Jis parneša saule ant savo ragu!
Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmaprade.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Ant rago devinto - kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
|
